vienstovis

vienstõvis, -ė (neol.) adj. (2) KŽ; TS1899,10 atskiras, pavienis: Tautų likimas surištas neesti su sustingimais vienstovių žmogystų V.Kudir. Besimatė ant krašto tūlas vienstovis medelis ar namelis A1884,364.